Nepaisant pasikartojančių COVID-19 protrūkių, silpno pasaulio ekonomikos atsigavimo ir intensyvėjančių geopolitinių konfliktų, Kinijos ir ES importo ir eksporto prekyba vis dar pasiekė prieštaringą augimą. Remiantis neseniai Generalinės muitinės administracijos paskelbtais duomenimis, per pirmuosius aštuonis mėnesius ES buvo antra pagal dydį Kinijos prekybos partnerė. Bendra Kinijos ir ES prekybos vertė sudarė 3,75 trilijono juanių, ty 9,5 % daugiau nei per metus, o tai sudaro 13,7 % visos Kinijos užsienio prekybos vertės. Eurostato duomenys rodo, kad pirmąjį pusmetį 27 ES šalių prekybos su Kinija apimtys siekė 413,9 mlrd. eurų, o per metus išaugo 28,3%. Iš jų ES eksportas į Kiniją sudarė 112,2 mlrd. eurų, ty sumažėjo 0,4 %; importas iš Kinijos siekė 301,7 mlrd. eurų, ty 43,3 proc.
Pasak kalbintų ekspertų, šis duomenų rinkinys patvirtina stiprų Kinijos ir ES ekonomikos ir prekybos papildomumą bei potencialą. Kad ir kaip keistųsi tarptautinė situacija, abiejų pusių ekonominiai ir prekybiniai interesai vis dar glaudžiai susiję. Kinija ir ES turėtų stiprinti abipusį pasitikėjimą ir bendravimą visais lygmenimis ir toliau įterpti „stabilizatorių“ į dvišalių ir net pasaulinių tiekimo grandinių saugumą. Tikimasi, kad dvišalės prekybos augimas išliks visus metus.
Nuo šių metų pradžios Kinijos ir ES ekonominis ir prekybinis bendradarbiavimas parodė tvirtą atsparumą ir gyvybingumą. „Pirmąjį pusmetį ES priklausomybė nuo Kinijos importo išaugo. Cai Tongjuanas, Kinijos Renmino universiteto Chongyang finansinių studijų instituto mokslininkas ir Makro tyrimų departamento direktoriaus pavaduotojas, analizavo interviu su „International Business Daily“ žurnalistu. Pagrindinė priežastis – ES konfliktas Rusijoje ir Ukrainoje bei sankcijų Rusijai įtaka. Žemesnės apdirbamosios pramonės veiklos tempas sumažėjo, ji tapo labiau priklausoma nuo importo. Kita vertus, Kinija atlaikė epidemijos išbandymą, o vidaus pramonės grandinė ir tiekimo grandinė yra gana užbaigta ir veikia normaliai. Be to, krovininis traukinys Kinija-Europa taip pat kompensavo epidemijos lengvai paliečiamas jūrų ir oro transporto spragas, užtikrino nenutrūkstamą pervežimą tarp Kinijos ir Europos bei labai prisidėjo prie Kinijos ir Europos prekybinio bendradarbiavimo. .
Žvelgiant iš mikrolygio, Europos įmonės, tokios kaip BMW, Audi ir Airbus, šiais metais toliau plėtė savo verslą Kinijoje. Apklausa apie Europos įmonių plėtros planus Kinijoje rodo, kad 19 % Europos įmonių Kinijoje teigė, kad išplėtė savo esamų gamybos operacijų mastą, o 65 % teigė, kad išlaikė savo gamybos operacijų mastą. Pramonės atstovai mano, kad tai atspindi tvirtą Europos įmonių pasitikėjimą investicijomis Kinijoje, Kinijos ekonomikos vystymosi atsparumą ir stiprią vidaus rinką, kuri vis dar yra patraukli Europos tarptautinėms įmonėms.
Verta pažymėti, kad pastaruoju metu Europos centrinio banko palūkanų normų kėlimas ir spaudimas mažinti eurą gali turėti daug įtakos Kinijos ir ES importui ir eksportui. „Euro nuvertėjimo įtaka Kinijos ir Europos prekybai jau pasireiškė liepos ir rugpjūčio mėnesiais, o Kinijos ir Europos prekybos augimo tempai per šiuos du mėnesius sumažėjo, palyginti su pirmuoju metų pusmečiu. Cai Tongjuan prognozuoja, kad jei euras ir toliau smuks, „Made in China“ bus palyginti brangus, tai turės įtakos Kinijos eksporto užsakymams į ES ketvirtąjį ketvirtį; tuo pačiu metu nuvertėjus eurui „Pagaminta Europoje“ bus gana pigu, o tai padės padidinti Kinijos importą iš ES, sumažinti ES prekybos su Kinija deficitą, taip pat skatins, kad Kinijos ir ES prekyba tapo labiau subalansuota. Žvelgiant į ateitį, Kinija ir ES vis dar yra bendra tendencija stiprinti ekonominį ir prekybinį bendradarbiavimą.
Paskelbimo laikas: 2022-09-16