Nepaisant pasikartojančių COVID-19 protrūkių, silpno pasaulinės ekonomikos atsigavimo ir sustiprėjusių geopolitinių konfliktų, Kinijos ir ES importo ir eksporto prekyba vis dar augo priešingai. Remiantis neseniai Muitinės generalinio departamento paskelbtais duomenimis, ES per pirmuosius aštuonis mėnesius buvo antra pagal dydį Kinijos prekybos partnerė. Bendra prekybos tarp Kinijos ir ES vertė siekė 3,75 trilijono juanių – 9,5 % daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais ir sudarė 13,7 % visos Kinijos užsienio prekybos vertės. „Eurostat“ duomenys rodo, kad pirmąjį pusmetį 27 ES šalių prekybos apimtis su Kinija siekė 413,9 mlrd. eurų – 28,3 % daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Iš jų ES eksportas į Kiniją siekė 112,2 mlrd. eurų, t. y. 0,4 % mažiau; importas iš Kinijos siekė 301,7 mlrd. eurų, t. y. 43,3 % daugiau.
Apklaustų ekspertų teigimu, šie duomenys patvirtina stiprų Kinijos ir ES ekonomikos bei prekybos papildomumą ir potencialą. Nesvarbu, kaip keisis tarptautinė padėtis, abiejų šalių ekonominiai ir prekybiniai interesai vis dar yra glaudžiai susiję. Kinija ir ES turėtų stiprinti abipusį pasitikėjimą ir bendravimą visais lygmenimis, taip pat toliau stiprinti dvišalių ir net pasaulinių tiekimo grandinių saugumą „stabilizatoriais“. Tikimasi, kad dvišalė prekyba augs visus metus.
Nuo šių metų pradžios Kinijos ir ES ekonominis ir prekybinis bendradarbiavimas parodė didelį atsparumą ir gyvybingumą. „Pirmąjį pusmetį ES priklausomybė nuo Kinijos importo išaugo“, – interviu su „International Business Daily“ žurnalistu analizavo Cai Tongjuan, Kinijos Renmino universiteto Čongjango finansinių studijų instituto tyrėjas ir Makroekonominių tyrimų departamento direktoriaus pavaduotojas. Pagrindinė priežastis – ES konfliktas Rusijoje ir Ukrainoje bei sankcijų Rusijai poveikis. Sumažėjo žemesnės gamybos pramonės veiklos tempas, ji tapo labiau priklausoma nuo importo. Kita vertus, Kinija atlaikė epidemijos išbandymą, o vidaus pramonės grandinė ir tiekimo grandinė yra gana išsamios ir veikia normaliai. Be to, Kinijos ir Europos krovinių traukinys taip pat kompensavo epidemijos lengvai paveiktas jūrų ir oro transporto spragas, užtikrino nepertraukiamą susisiekimą tarp Kinijos ir Europos ir labai prisidėjo prie Kinijos ir Europos prekybinio bendradarbiavimo.
Mikro lygmeniu tokios Europos bendrovės kaip BMW, „Audi“ ir „Airbus“ šiais metais toliau plėtė savo verslą Kinijoje. Apklausa apie Europos bendrovių plėtros planus Kinijoje rodo, kad 19 % Europos bendrovių Kinijoje teigė, jog išplėtė savo esamų gamybos operacijų mastą, o 65 % teigė, kad išlaikė savo gamybos operacijų mastą. Pramonės atstovai mano, kad tai atspindi tvirtą Europos bendrovių pasitikėjimą investuoti Kinijoje, Kinijos ekonomikos plėtros atsparumą ir stiprią vidaus rinką, kuri vis dar išlieka patraukli Europos tarptautinėms bendrovėms.
Verta paminėti, kad pastaruoju metu Europos Centrinio Banko palūkanų normų didinimas ir spaudimas mažinti eurą gali turėti daugialypį poveikį Kinijos ir ES importui bei eksportui. „Euro nuvertėjimo poveikis Kinijos ir Europos prekybai jau pasireiškė liepą ir rugpjūtį, o Kinijos ir Europos prekybos augimo tempas per šiuos du mėnesius, palyginti su pirmuoju pusmečiu, sumažėjo.“ Cai Tongjuan prognozuoja, kad jei euras ir toliau nuvertės, „Pagaminta Kinijoje“ prekės taps santykinai brangios, tai turės įtakos Kinijos eksporto užsakymams į ES ketvirtąjį ketvirtį; tuo pačiu metu euro nuvertėjimas „Pagaminta Europoje“ prekes padarys santykinai pigias, o tai padės padidinti Kinijos importą iš ES, sumažinti ES prekybos deficitą su Kinija ir paskatinti labiau subalansuotą Kinijos ir ES prekybą. Žvelgiant į ateitį, bendra Kinijos ir ES tendencija stiprinti ekonominį ir prekybinį bendradarbiavimą išlieka bendra.
Įrašo laikas: 2022 m. rugsėjo 16 d.